- upioras
- ×ùpioras (-is FrnW) (l. upiór) sm. (1) 1. Krž, Skdv, Up, Jdr, Brs baimę, siaubą kelianti būtybė, pabaisa: Kas išgirs upiorą zvanyjant, tas kurtas palieka J. Upioras – bjaurybės, t. y. piktybės įlenda į kūną numirusį ir vaikščioja Kos106. Bajoras pasiliko ùpioru Trg. Ùpioras gimsta su dantimis Lkv. ^ Daužos kai ùpioras par naktis Grd. Siunta kaip ùpioras Lkv. 2. Šll, Lkv prk. bjaurus, piktas žmogus, nenuorama.
Dictionary of the Lithuanian Language.